skvaukė

skváukė sf. (1), skvaũkė (2) 1. BŽ112, Rtr, DŽ, NdŽ zool. plokščiažiaunis moliuskas, geldutė (Unio), bedantė (Anodonta): Kasdieniniame gyvenime perluotes vadiname kriaukalais, skvaukėmis, dėžinėmis, arba geldinėmis, varlėmis E. Žemčiūginė skvaũkė (Meleagrina) BŽ140. 2. Kos152, BŽ514,542 moliusko kiaukutas, geldutė. 3. J kalno viršūnė. 4. DŽ, NdŽ menk. galva, kvaukė: Jau plinka tavo skvaũkė viršiau kaktos J. Nors tvok iš užpakalio per skvaukę, kad prasižiotų! rš. 5. Jms kauzūrai, gaurai. 6. DŽ, NdŽ, Als žuvis, panaši į buožgalvį, kvaukė: Kvaukė, skváukė – it vėgėlės galva, be kūno, tik uodega Ms, Slnt. 7. Skd lėlė: Nebepadoru tokiai mergšei skváukę nešioties Ms. 8. baidyklė: Kaip čia užsirišai tą kuskelę – kaip tikra skváukė Ms. 9. NdŽ menk. nerimta moteris, pamaiva: Eik sau, skváuke tu! Ms.